- keliaklupsčias
- keliãklupsčias, -ia adj. (1) NdŽ, keliãklūpsčias (1), kẽliaklupsčias (1) NdŽ, Aln, Sv, Pl, Lnkv, kẽliaklūpsčias (1) NdŽ atsiklaupęs ant kelių: Žmogelis ėjo keliaklupsčias aplink bažnyčią J.Jabl. Maldininkės pamažu keliaklupsčios slinko į priekį rš. Iš eilės keliaklupsti visi ėjo prie karsto A.Vien. Ana keliaklupsčia kasa bulves Dgl. Velnias atsiklaupė ten pat pas artoją ir eina keliaklupsčias MPas.
◊ keliãklupsčiam eĩti (váikščioti) nuolankiai prašyti: Keliãklupsčias ė́jo, prašė dovanoti Pbs. Ar tu nori, kad aš prieš tave keliãklupsčias váikščiočia? Skrd.
Dictionary of the Lithuanian Language.